Prekyba mergaitėmis – per Tik Tok’ą. Lietuvoje trūksta ir prevencijos, ir pagalbos aukoms
- KSPPC

- 2025-12-10
- 8 min. skaitymo
Atnaujinta: 2025-12-29
Prostitucijoje išnaudojamiems žmonėms išsivaduoti iš šios smurto formos gali būti neįmanoma, jei jiems nepadeda specialistai ir bendruomenė. Traumuojantys įvykiai praeityje, nuolatinio klientų prievartavimo poveikis, prekeivių žmonėmis žiaurumas ir visuomenės smerkimas įkalina žmones prostitucijos kalėjime ilgiems metams.
Europos šalyse veikia išėjimo iš prostitucijos programos, padedančios šiems žmonėms grįžti į gyvenimą ir siūlančios finansinę, teisinę, psichologinę pagalbą. Lietuvoje, pasak specialistų, situacija niūri. Išnaudojami prostitucijoje žmonės teisėsaugos baudžiami, pagalbos programos neegzistuoja, prevencijos trūksta, o nusikaltėliai atvirai verbuoja aukas per skelbimus ir Tik Tok’ą.
Normalūs nusikaltimai
Prostitucija Lietuvoje nelegali. Tačiau bet kuriame Lietuvos mieste galima lengvai nusipirkti žmogų ir jį išnaudoti seksualiai, o populiariuose Lietuvos skelbimų portaluose tai siūlantys skelbimai menkai maskuojami. Merginos jose entuziastingai kviečia susipažinti ir „maloniai praleisti laiką“, siūlo padaryti „karštą masažą“ ir užtikrina, kad nuotraukos skelbime tikros. Didžioji dalis skelbimų – rusų kalba, merginos prisistato ir venesuelietėmis, galima rasti ir transseksualių moterų skelbimus.
Vargu ar šiuos skelbimus rašė jos pačios. Užsienio šalių teisėsaugos praktika rodo, kad verstis prostitucija priverčia ar apgaule įvilioja prekeiviai žmonėmis. „Prostitucija ir prekyba žmonėmis yra glaudžiai susijusios. Nėra tokio dalyko kaip „švari“ ir „gera“ prostitucija, kuri egzistuoja atskirai nuo siaubingos prekybos žmonėmis ir sutenerių veiklos realybės,“ – paaiškina tris dešimtmečius su prekyba žmonėmis dirbęs Augsburgo (Vokietija) kriminalinės policijos vyriausiasis inspektorius Helmuth Sporer.
Skelbimuose vartojama rusų kalba taip pat lengvai paaiškinama specialistų stebimomis ilgametėmis išnaudojimo prostitucijoje tendencijomis. 70 % prostitučių Europoje yra migrantės, kurių praeities patirtys itin sudėtingos ir kurios dėl įvairių priežasčių buvo priverstos bėgti iš savo gimtinių. Lietuvoje viena didžiausių prostitucijoje išnaudojamų grupių – ukrainietės.
Prostitucijos tinklą Lietuvoje ir kitur kuria ir maitina sekso pirkėjai, kurie kryptingai ieško nelaimėje atsidūrusių žmonių, kad galėtų juos išnaudoti. „Nuo pilno masto karo Ukrainoje pradžios paieškų internete naudojant raktinius žodžius „ukrainietės“, „eskortas“ ar „pornografija“ padaugėjo 600 %“, – pasakoja Héma Sibi, pagalbos moterims organizacijų susivienijimo CAP International vykdomoji direktorė. „Karas sukuria pažeidžiamumą, o vyrai tuo pažeidžiamumu naudojasi. Jie žino, kad, tapusios pabėgėlėmis, ukrainietės greičiausiai atsidurs tokioje padėtyje, kai neturės kitos išeities, kaip tik parduoti savo kūnus. Jie tuo pasinaudoja ir specialiai ieško tokių moterų, kad galėtų jas nusipirkti ir išnaudoti.“
Traumos suvokimu grįsta pagalba
Priklausomybės, baimė, nesaugumo jausmas, sutenerių ir klientų smurtas yra prostitucijoje išnaudojamų žmonių kasdienybė. Tyrimai rodo, kad prostitucija užsiimančios moterys kenčia nuo potrauminio streso sutrikimo dažniau nei karo veteranai. Todėl dirbantiems su šiais žmonėmis, taip pat policininkams, prokurorams ir teisėjams būtina suvokti, kaip žmogų ir jo pasirinkimus veikia trauma.
Arūnė Bernatonytė yra organizacijų „Dingusių žmonių šeimų paramos centras“ ir „Nacionalinė asociacija prieš prekybą žmonėmis“ vadovė. Paklausta, kas svarbiausia norint suteikti veiksmingą pagalbą išnaudojamiems žmonėms, ji akcentuoja – traumos suvokimas. „Tie žmonės patyrė didžiulę traumą. Jie dažnu atveju būna išnaudojami ne vienerius metus,“ – pasakoja ji. „Darbas su jais mus kartais nuveda net iki vaikystės patirčių – išgyventos seksualinės prievartos, smurto artimoje aplinkoje. Tam, kad padėtume šiems žmonėms reabilituotis ir vėl integruotis į visuomenę, į darbo rinką, išsigydyti traumas ir judėti toliau, mes turime nueiti labai ilgą kelią.“
Šis kelias sunkus jau pačioje jo pradžioje. Tiek prostitucijoje, tiek kitaip (pavyzdžiui, priverstiniam darbui) išnaudojami žmonės neretai iš karto atsisako siūlomos specialistų pagalbos, sakydami, kad jiems „viskas gerai“ ar net piktai atkirsdami: „man nereikia jūsų gailesčio“. Tokiais atvejais gali pasirodyti, kad žmogus patenkintas savo padėtimi ir ją pasirinko savo noru. Tačiau būtent taip veikia patiriamas smurtas ir trauma. Ji atima iš žmogaus norą ir jėgas kovoti ir ginti save. Žmogus nuleidžia rankas ir susitaiko su padėtimi.
„Praėjusį mėnesį bendravau su žmogumi, kuris buvo nukentėjęs nuo prekybos žmonėmis. Jis buvo visiškai nemotyvuotas. Jis sakė: aš nieko nenoriu. Grįšiu atgal, dirbsiu ten. Jis gydėsi ir nuo priklausomybių. Mums pavyko pasiekti, kad jis net trumpiau negu po mėnesio panoro vėl kabintis į gyvenimą, sutiko bendradarbiauti ir su teisėsauga. Nežinia, kas nutiktų šiam žmogui, jeigu nieko nebūtų šalia jo. Jeigu jis liktų visiškai vienas, patyręs traumą ir jaustųsi niekam nereikalingas,“ – pasakoja A. Bernatonytė.
„Užnorinti“ reikia laiko
Specialistė atskleidžia, kad „užnorinti“ kabintis į gyvenimą jai yra tekę ir vaikus, ir prostitucijoje išnaudojamas moteris. Kad tai pavyktų, reikia laiko. Be to, darbe su pastarosiomis ypač sunku nepasiduoti visuomenėje vyraujančiam smerkimui, kuris žeidžia išnaudojimo aukas ir jų išgyvenimo kovą dar labiau sunkina.
„Moterys, kurios išnaudojamas prostitucijoje, labai dažnai susiduria su mūsų visuomenės stigmomis. Jos pačios kaltinamos ir yra visuomenės atstumtos. Dėl to jos gali jausti labai blogai. Suvokdami tai, turime tiesiog būti šalia ir padėti įvairiais būdais. Net emocinė parama, paprastas bendravimas kartais galiausiai atveda iki to, kad moteris paprašo: aš norėčiau pabendrauti su psichologu, nes emociškai man labai sudėtinga. Taip ateiname prie to, kad žmogus jau sutinka gauti pagalbą. Kiek laiko reikės, kol galėsime pradėti teikti intensyvią pagalbą, pamatuoti neįmanoma,“ – sako pagalbos organizacijoms vadovaujanti specialistė.
Išėjimo programos
Kad galėtų išsivaduoti iš išnaudojimo prostitucijoje ir iš naujo integruotis į visuomenę, dirbti, kurti šeimą, moterims būtina profesionali pagalba iš šalies. Šalia emocinio asistavimo ir psichologinės pagalbos, moterims reikalinga teisinė, finansinė parama, apgyvendinimas, tarpininkavimas bendraujant su valstybės institucijomis, aprūpinimas būtiniausiomis reikmėmis. „Stebuklai staiga neįvyksta. Jeigu žmogus yra išnaudojamas, įtraukiamas į nusikalstamą veiką, tai turi liekamųjų pasekmių, kurias reikia išspręsti ir padėti tam žmogui vėl atsistoti ant kojų.“ – sako A. Bernatonytė.
Prancūzijoje, Skandinavijos šalyse veikia išėjimo iš prostitucijos programos „Exit“, remiamos valstybės lėšomis. Visai neseniai finansavimą tokiai programai skyrė Švedijos valdantieji. Švedė Saga pati išgyveno išnaudojimą prostitucijoje, o dabar dirba su įstatymų leidėjais savo tėvynėje ir Europos lygmeniu. Ji buvo viena iš programos finansavimo apologečių. “Vienas iš stipriausių argumentų, skatinančių daugelį politikų įsiklausyti, yra tai, kad programos finansavimas turės ilgalaikį poveikį šalies ekonomikai,“ – sako Saga. „Kai padedame prostitucijos aukoms rasti darbą, auginti vaikus, prisidėti prie visuomenės gerovės, tai galiausiai sutaupo valstybei pinigų.“
Be to, pasak visuomenininkės, pagalba išnaudojimo aukoms – tai žmogaus teisių puoselėjimas. Prostitucija specialistų vadinama prievartavimu už pinigus ir laikoma vienu grubiausių žmogaus teisių pažeidimų. „Mes norime gyventi pasaulyje, kuriame visi yra traktuojami vienodai ir kiekvienas turi teisę gyventi sveiką ir laimingą gyvenimą,“ – sako Saga. Tiek dirbdama su įstatymų leidyba, tiek šviesdama visuomenę moteris siekia, kad žmonės tiksliai suvoktų prostitucijos esmę. Tai – žiauraus smurto forma, o ne darbas, veikla ar verslas. „Manau, kad prostitucijos vertinimas kaip smurto formos ilgainiui prisideda prie lygybės visuomenėje kūrimo. Tai labai svarbu,“ – kalba moteris.
Protingos politikos nėra
Tačiau Lietuvoje situacija kur kas niūresnė. A. Bernatonytės vadovaujamas „Dingusių žmonių šeimų paramos centras“ yra viena iš organizacijų, teikiančių prekybos žmonėmis aukoms kompleksinę pagalbą. Prostitucijoje išnaudojamos moterys ir vyrai, kaip ir kitos prekybos žmonėmis aukos, taip pat gali pasinaudoti organizacijos teikiamomis paslaugomis.
Tačiau nuoseklios ir specializuotos pagalbos prostitucijos aukoms Lietuvoje nėra, jokia išėjimo programa neegzistuoja. Maža to, porą pastarųjų metų organizacija išgyveno didelius sunkumus, nes jai buvo uždrausta teikti pažeidžiamiems žmonėms būtinas apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas, jei šie nesutikdavo bendradarbiauti su teisėsauga. Tai rodo, kad profesionalios, traumos išmanymu grįstos politikos kaip padėti šiems žmonėms Lietuvoje nėra.
Bandymai tokiu būdu priversti nukentėjusius bendradarbiauti su tyrėjais veikia priešingai. „Kad žmogus sutiktų liudyti, turi būti nueitas labai ilgas ir sudėtingas kelias. Jei žmogus ir sutinka, reikia reaguoti ir visada būti šalia, nes rytoj jis gali ir nebesutikti – jo emocinė būsena yra tarsi amerikietiški kalneliai. Darbuotojų buvimas šalia yra būtinas, būtinas pagalbos teikimas, nes jeigu mes to neturėsim, žmonės tikrai nesutiks liudyti,“ – kalba A. Bernatonytė. Kita didelė bėda Lietuvoje – čia nėra pastogių žmonėms saugiai apgyvendinti. Pagalbos organizacijos yra priverstos nuolat ieškoti jų ar prašytis priimamos savivaldybės įstaigų. O šios arba atsisako priimti, arba sugaištama daug brangaus laiko biurokratinėms procedūroms. „Pavyzdžiui, žmogus yra registruotas Vilniuje ir nuvyksta į Klaipėdą. Klaipėdos savivaldybė jam pagalbos neteiks – sakys, juk jis Vilniaus gyventojas. O ką daryti, jeigu žmogus išvis niekur neregistruotas? Taip viskas griūna ant nevyriausybininkų pečių,“ – atskleidžia A. Bernatonytė.
„Tegu keliauja dirbti savo darbo“
Specialistės vadovaujamos organizacijos ne tik dirba su aukomis bei jų artimaisiais, bet ir rengia mokymus pareigūnams, atsakingiems už prekybos žmonėmis bylų tyrimus. A. Bernatonytė pasakoja, kad problemos dalis Lietuvoje yra ir pareigūnų požiūris į prostituciją. „Prieš gal pusantrų metų mokymų metu tyrėjas išsakė tokią poziciją: tegu tos moterys „išsiima“ verslo liudijmą ir keliauja teikti paslaugų, dirbti savo darbo,“ – prisimena A. Bernatonytė. „Moteris štai ateina apklausai ir girdi tokią poziciją. Ką gi ji pagalvos? Ji buvo išnaudojama. Jos valia, pasirinkimo laisvė buvo palaužti. O čia ji girdi: tu pati pasirinkai.“
Specialistę glumina ir tai, kad pareigūnai nevertina prekeivių žmonėmis naudojamos manipuliacijos, kontrolės, emocinio smurto prieš aukas. Prekyba žmonėmis identifikuojama labai sunkiai. „Jie nevertina psichologinių dalykų, kurie yra labai svarbūs. Auka dažnai būna manipuliuojama, ji verčiama tai daryti, jai grasinama, naudojama apgaulė. Kai pareigūnai išgirsta, kad žmogus nebuvo uždarytas, kad jo pasas nebuvo atimtas, labai dažnai tiesiog numojama ranka – ai, čia ne prekyba žmonėmis. Turi stovėti ir įrodinėti, kad tai prekyba žmonėmis ir išnaudojimas. Tai užburtas ratas“.
Nusikaltimas kinta
Bauginimas, manipuliavimas, terorizavimas yra įprastos nusikaltėlių priemonės palaužiant aukas, bet labai sunkiai užfiksuojamos ir įrodomos. Specialistė atskleidžia, kad tokie nukentėjusiųjų kaltinimai dažniausiai pagrįsti tik jų žodžiais, todėl įrodinėjimo našta aukai yra nepaprastai didelė, net neįveikiama. Tokiose situacijose reikalingos stiprios prokurorų kompetencijos, leidžiančios atpažinti nusikaltimą.
„Turim net tokią situaciją, kai policija daro daug daugiau, negu mato prokuroras. Tačiau esame aklavietėje, nes policija deda maksimalias pastangas, bando gauti įrodymų, o prokuroras nemato nusikalstamos veikos. Jeigu pareigūnams nepavyks įtikinti prokuroro, kad nusikaltimas yra, kur atsidurs mūsų byla? Šiukšliadėžėje. Visų pirma tai [prokurorų] kompetencijų trūkumas. Reikia naujinti kompetencijas, dalyvauti mokymuose, nes prekybos žmonėmis nusikaltimas nuolat kinta,“ sako A. Bernatonytė.
2000 – aisiais metais prekeiviai žmonėmis aukas prievarta veždavo į užsienį. Dabar, pasak A. Bernatonytės, tokių atvejų nėra daug. Moterys, mergaitės yra verbuojamos elektroninėje erdvėje populiariuose skelbimų portaluose ir tai daroma visiškai atvirai. „Neseniai portale skelbiu.lt buvo ieškoma namu tvarkytoja, kuriai už 8 kartus per mėnesį siūlytas 10 tūkstančių eurų užmokestis. Portale skelbiu.lt! Buvo parašyta, kaip ji turėtų atrodyti, kokio amžiaus turėtų būti ir panašiai,“ pasakoja ekspertė. Skelbimas buvo išimtas tik po organizacijos kreipimosi į portalo valdytojus. A. Bernatonytė stebisi, kodėl apie tokius verbavimo būdus viešai kalbama taip mažai, kodėl žmonės neįspėjami.
Mergaičių verbavimas Tik – Tok’e
„Kalbant apie teisėsaugą, tikriausiai labiau vadovaujamasi prieš 15 ar 20 metų buvusia praktika. Bet prekyba žmonėmis kinta net ne kas metus, o kas mėnesį. Matome vis kitokį formatą. Jaunos merginos vis dar yra viliojamos dirbti modeliais užsienyje. Kai vedu prevencijos užsiėmimus, moksleivės dalinasi, kad randa skelbimus Tik Tok platformoje. Juose pavyzdžiu rodomos jaunos merginos, kurios per mėnesį uždirba butui dangoraižyje Dubajoje. Ir moksleivės tuo patiki. Ar aš eisiu dirbti mokytoja už minimumą? – sako jos. Ne, sulaukusi pilnametystės, skrisiu į Dubajų.“
Mažesniuose miesteliuose verbavimas labai paplitęs, o nedideles pajamas turintiems ar jauniems žmonėms, trokštantiems geresnio gyvenimo, didelio uždarbio pažadai yra itin paveikus jaukas. Teisėsaugos vykdoma socialinių tinklų kontrolė, žmonių švietimas ir informavimas yra būtini, bet to katastrofiškai trūksta. „Su prevencijos klausimu mūsų šalyje yra labai blogai,“ kalba A. Bernatonytė. „Mums sakoma, kad švietimas integruotas į gyvenimo įgūdžių programą, kad jį vykdo bendruomenės pareigūnai. Bet kai nuvažiuojame į mokyklas, dešimtokai sako, kad jie žino tik apie prekybą organais. Dešimtokai, kurie gali būti viliojami ir į seksualinį išnaudojimą, ir į kitų nusikalstamų veikų vykdymą! Mes matome, kad labai daug kas prevencijoje neveikia, daug kas nepadaryta, nors formaliai tarsi viską turime.“
Išnaudojamiems žmonėms – baudos
Arūnė Bernatonytė pasakoja, kad pagalbos organizacijos Lietuvoje daug metų dirbo, siekdamos pakeisti galiojančią tvarką, leidžiančią bausti ne tik sekso pirkėjus, bet ir prostitucijoje išnaudojamas moteris. Šiuo metu baudų disbalansas yra pribloškiantis. 2024 metais prostitucijoje išnaudojami žmonės bausti 10 kartų dažniau, nei juos išnaudojantys pirkėjai (nubausti 262 išnaudojami žmonės ir 26 pirkėjai). Šiais metais nubausti 187 prostitucijoje esantys žmonės ir tik 9 pirkėjai, taigi pastarieji bausti net 20 kartų rečiau (2025 metų rugsėjo pabaigos duomenys). Prekybą žmonėmis ir išnaudojimo schemas sukuria ir savo pinigais maitina būtent sekso pirkėjai. Išnaudojamų žmonių baudimą specialistai laiko žalingu pirmiausiai todėl, kad persekiojami žmonės bijo kreiptis pagalbos, nes prisipažinę pirmiausiai gaus baudą. Taip užkertamas kelias nusikaltimų tyrimui. Prostitucijos kaip nelegalaus reiškinio statusas tampa kliūtimi ir būtiniems moksliniams tyrimams ir pagalbos teikimui.
Pakeitus galiojančią bausmių tvarką tolimesniu žingsniu taptų darbas su išėjimo programomis. Tačiau įstatymo projektas dėl šio pokyčio jau daug metų yra nugulęs politikų stalčiuose. Arūnė Bernatonytė pasakoja, kad pokyčiui trukdo ir policijos nuostata. „Jų požiūris yra toks: jeigu panaikinsime baudas, policija visiškai nebegalės sukontroliuoti šio klausimo ir tada prekyba žmonėmis neva dar labiau įsibujos. Labai įdomus požiūris. Jie mano, kad per baudas neva kontroliuoja šitą situaciją.“
Lietuva patogi prekybai žmonėmis
Tuo tarpu Lietuvoje kasdien tęsiasi žmonių seksualinis išnaudojimas. Specialistų teigimu, šalis yra patogi prekybos žmonėmis tinklams vystytis. Lietuviai moka nusikaltėliams, kad galėtų išnaudoti moteris iš Ukrainos, Baltarusijos, Moldovos, net Venesuelos. Visuomenėje nevertinamos moterų patirčių istorijos, per mažai suvokiamas traumos poveikis. Skubama smerkti moteris, o tai papildoma bausmė ir taip kenčiantiems žmonėms.
Pagalbą teikiantys specialistai pasakoja, kad prostitucijoje atsiduria gerą išsilavinimą turinčios, sėkmingas karjeras dariusios, vaikus auginančios moterys. Smerkiantieji įsitikinę, jog taip jiems niekada nenutiks. Tačiau, pabrėžia specialistai, gyvenime kartais nutinka situacijų, kai pasirinkimas yra labai ribotas, o nusikaltėlių verbavimas ir manipuliacija yra klastinga, stipri ir dažnai nebaudžiama.
Jei nukentėjai nuo prekybos žmonėmis, kreipkis karštąja pagalbos linija 0 800 91119 Lietuvoje bei +370 616 91119 užsienyje visą parą, septynias dienas per savaitę.
Straipsnis parengtas Irmos Bogdanovičiūtės bendradarbiaujant su Veda Vidus – VšĮ Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centru.










Komentarai